Kauniečiai už gyvąją Lietuvą
Mane labiausiai skaudina siaubingas ideologinis teroras – baisesnis negu sovietmečiu. Sovietmečiu buvo lengva atsilaikyti prieš tą ideologinį terorą, kuris buvo pagrįstas kretinišku optimizmu, pseudooptimizmu, akių užsimuilinimu. Jis buvo užrašytas ant tanko, tai aišku buvo.
Nežinau geresnio šios ideologijos simbolio už linksmybių ir pramogų dvarus, nusėjusius visų gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantes; tai tikrų tikriausi parazitų lizdai, ir vėl susukti už vogtus arba skolintus euroelektroninius pinigus.
Lietuva dabar gyvena be misijos. Anksčiau tai buvo išsivadavimas, o integravimasis į viską (net ir į anglų kalbą) negali būti misija. Tai tautos ištirpimas, susinaikinimo programa.
Vieni mato žmogų ir kasdien abejoja, ar yra teisūs, kiti mato idėjas, niekada neklysta ir dėl idėjos paaukos kiek tik nori žmonių.
Šiandien kas antras vaikas nori būti ne kosmonautu, ne. Jis nori būti valstybės tarnautoju. Jeigu protingas. Jeigu kvailas – turėti savo verslą.
