Praleisti ir eiti į turinį

Vytautas Rubavičius. Pandemija viską nurašys

vilius-sapoka-saulius-skvernelis-dalia-grybauskaite-81691993Gyvename Karūnuotojo apsiausties sąlygomis. Ta apsiaustis ne kokia išorinė, o vidinė – juk užkratą šaukėmės savo gyvenimo būdu plėšikiškai ir negailestingai engdami ir susindami gyvenamąją terpę. Tad didysis Karantinas yra geras veidrodis visai mūsų civilizacijai pažvelgti tiesiai į save. Tiesiai ir negailestingai.

Tačiau tokio žvilgsnio kol kas stokojame, nors jau imama suprasti, kad toliau taip gyventi, kaip buvome įpratę be saiko degindami žemės syvus, jau nebegalėsime. Tačiau ar ryšimės keistis – juk jau gundo didžiuliai pinigų maišai. Trilijonai ir dar trilijonai numatyti „grįžimui į įprastas vėžes“. Paprasčiau tariant, ekonomikos „atsigavimui“ ir vartojimui skatinti.

Ekonomiką reikia skatinti, niekas nesiginčys, tik klausimas – ar galvojama apie naują ekonomiką naujomis sąlygomis. Na, kad ir visoms didžiosioms galioms sutarus ir pradėjus visuotinį nusiginklavimą už pasaulio ekologinės įvairovės išsaugojimą. Šitai tikrai padėtų stabdyti ne tik šią, bet ir ateities pandemijas. Tačiau atrodo, kad bus einama įprastu keliu – Karūnuotojo sukelta sumaištis paskatins naujų geopolitinių varžytuvių bangą, kurios apraiškų jau gausu pasaulio politikoje.

Lietuvoje taip pat buvo paskelbta apie kelis milijardus, kurie tuoj turėsią padėti labiausiai nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniajam verslui. Kaip jau įprasta, lietuviai išmoningai pinigų tekėjimui kūrė svarbias programines užtvaras, kriterijus ir vadinamuosius „instrumentus“, kad srautai kuo ilgiau užsilaikytų numatytuose ir tik pašvęstiesiems nuvokiamuose „užutekiuose“. Ar kitaip – „otstoinikuose“.

Demokratinėse Vakarų šalyse pažadėti pinigai jau senokai pasiekė alkstančius. Tose šalyse buvo aiškiai pasakyta, kas gaus. Be jokių pilkųjų beigi dviprasmiškų „kriterijų“ ir kitokių išlygų.

Atrodo, kad mūsų valdžia savo pažadus vykdo taip nenorom, kad negali neįžvelgti tam tikrų savanaudiškų kėslų. Ir nebūtinai jau valdžios, o ir su aukštojo valdininkijos sluoksnio žymūnais ranka ranką plaunančių finansinių sluoksnių. Visi kalba apie trikdžius pinigams laisvai tekėti, visi šoka apie pažadėtąjį Karūnuotojo kapšą, tačiau stebėtinai vangiai.

Pramonininkų viršūnėlės, taip pat kitokio rango verslininkai dejuoja dar negauną, tačiau taip ir nedrįsta pasiaiškinti ar paaiškinti, o kodėl viskas taip stringa? Kodėl pažadai taip lėtai materializuojasi? Kodėl ankstesni pažadai po kurio laiko sumenksta?

Drįstu manyti, kad esama suinteresuotų, ir labai suinteresuotų žmonių, kuriems naudinga, kad pinigai kuo ilgiau keliautų. Kitaip tariant, kuo ilgiau suktųsi mums neįžiūrimose bankinės „apyvartos“ aukštumose.

Sunku surasti skaičius, kiek ir už kiek jau pasiskolinta iš tų žadėtųjų milijardų, tačiau kad ir kiek būtų skolinamasi – svarbu kaip greitai tie pinigai patenka į verslininkų rankas ir ima veikti ekonomiką.

Mūsų politikai anei finansų ministras reguliatorius Vilius Šapoka, sugebėjęs Daliai Grybauskaitei įkurti popierinį, niekur juridiškai neregistruotą Kovos su pandemija fondą, taip ir nesugeba žmoniškai paaiškinti – kur čia šuo pakastas, kad taip nešiuolaikiškai stringa didelių pinigų „kelionė“. Matome vien tik rankų skeryčiojimą – neva nieko negalima padaryti, nes kai kurie „instrumentai“ neveikia.

Tie paaiškinimai neįtikina. Juk galima sukurti ir naujus „instrumentus“. Medikams priedai niekaip „neateina“, o ministerijų bei valdininkijos vyriausiems priedų tūkstančiai jau senokai sąskaitose. Ir be jokių „instrumentų“.

Turime aukščiausio lygio išmanius pinigų bankinių kelionių specialistus prezidentą Gitaną Nausėdą, šalies bankininką ir ofšorinių sąskaitų specialistą Vitą Vasiliauską – jokių paaiškinimų, kur tie pinigai ir kodėl jie taip „stringa“. O juk nepaliaujamai kalbama apie ekonomikos atsigavimo galimybes ir būtinumą tą atsigavimą skatinti.

Drįstu manyti, kad norint nebūtų sunku suprasti ir surasti, kokiame valdininkijos lygmenyje pritrūksta vieno ar kito atsakingojo prižiūrėtojo parašo, kuris užlaiko pinigų srautą ar nukreipia jį kita linkme. Juk įmanoma nustatyti, ir kokių bankų sąskaitose tie pinigai guli.

Na, o kol dideli pinigai guli, tol ne tik mokama už jų „aptarnavimą“, bet ir galima jais „pažaisti“. Matyt, nubyra ir svarbių parašų valdytojams. Juk visos krizės – ne tik bėdos daugeliui ir pasiaukojamas darbas, bet ir galimybės pasipinigauti „reguliuojant“ biudžetinius pinigų srautus, juolab skolintus finansus. Buvo gražiai kalbama apie pigius ir labai pigius pinigus verslui paremti, kai kuriose šalyse net už neigiamas palūkanas, tačiau ima rodyti, kad mūsų verslininkams tie pinigai bus ganėtinai brangūs.

Tad ir bendro ekonomikos atsigavimo teks palaukti. Tie stebėtini „trikdžiai“ verčia galvoti ir apie kitokį „instrumentą“ – juk prilaikant paramą galima gerokai apvalyti smulkiojo ir vidutinio verslo sritį didžiųjų naudai, o su kai kuriais – ir „suvesti sąskaitas“.

Nemanau, kad dabartinės aplinkybės neteikia kai kuriems gerų pažinčių nestokojantiems verslininkams įgauti konkurencinio pranašumo. Gal toks ir yra pagrindinis lietuviškojo „ekonomikos restruktūrizavimo“ finansinis instrumentas? Juk pandemija viską nurašys.

Komentarų: 1 »

  1. Problema čia kiek kitur. Problema yra šešėlio mastas ir įmonių kurio atitinka keliamus kriterijus skaičiuje. Užsienio valstybėse paramos pasiekė verslus todėl, kad ten žymiai geriau kontroliuojama šešėlinė ekonomika ir jos dalis nėra tokia didelė. Lietuvoje, deja tuo pasigirti vis dar negalime. Tačiau parammą numatyta paskirti tiems kurie neklastoja mokesčių duomenų. O tokių deja, bet yra ne tiek ir daug lyginant su tais kurie skundžiasi jog paramos negauna. Antai vyriausubė paėmė 6mlrd paskolą paramoms mokėti, tačiau išdalino vos 1,6mlrd. ir nelabai žino kur dėti likusius pinigus už kuriuos reikia moėki palakūnas, problema tame, kad nebėra kam jų mokėt, nes labai daug įmonių kurios turėtų teoriškai šią paramą gauti, neatitinka skaidrumo rekalavimų tai paramai gauti… Čia yra problema. O ne suinteresuotų žmonių tarpe kurie neva stabdo kažkokius pinigų srautus ir t.t. Jeigu sistema būtų neskaidri, nebūtų jokio tikslo to daryti, būtų kaip tik paskata kuo greičiau tas paramas įsisavinti per fiktyvias įmones. Tačiau įvedus saugiklius, to padaryti neišeina… Ir šiandien verslai susiduria su dilema, jeigu jie pradės rodyti viską “baltai“ tai reiškia, kad pateks į VMI akiratį ir kitais metais negalės slėpt mokesčių, nes atsiras neatitkimai. Todėl jie skaičiuoja ar geriau litki šešėlyje ir niekam neužkliūti, ar rizikuoti ir gauti paramą… Ši parama nėra tik parama, tai yra apynasris tiems kurie slėpė mokesčius, paimdami paramą, jie pateikia duomenis į kuriuos ateityje bus atsižvelgta lyginant metines deklaracijas ir t.t.
    Mūsų vyriausybė paramą panaudojo ir šešėlinės ekonomikos užkardymui, paramos dėka dalis verslų išeis į šviesą. Manau tai yra puikus ėjimas.
    Verksniai kurie verkia dėl negaunamos paramos yra dviejų tipų, arba politiškai motyvuoti, kurie eina prieš LŽVS kaip politinę jėgą, kita dlis yra šešėliniai verslai kurie nori pinigų, bet negauna, nes slepia mokesčius.
    Visos švarios įmonės tikrai gavo paramas, jeigu spėjo pateikt dokumentus, gavo po 80% darbo užmokesčio dydžio paramas darbuotojams ir jos nesiskundžia, gavo net ir maži verslai turintys po 1-2 darbuotojus, jeigu tvarkingai pildo buhalteriją.
    Tie kas gavo paramas perdaug nesiskundžia ir dėl krizės. Problema yra šešėlio mastas, kuriam ši krizė skaudžiausiai ir kirs, kadangi jie praras konkurencingumą lyginant su švariom įmonėm, kurios gavę paramą sugebės sumažint praradimus, arba net uždirbt šiek tiek į pliusą. Kadangi šešėliniai verslai negavo paramos, kritų ir jų pajėgumai, dauguma švarių įmonių visgi dirba su tokiais verslais, nes kitaip daryti negali, tokie verslai irgi yra ekonomikos dalis jiems irgi reikia produkcijos ir paslaugų. Būtent dėl to kad didelė dalis ekonomikos yra šešėlyje, mes po šios ~krizės prarasime BVP procentų.. Jeigu didelė dalis ekonomikos būtų švari ir galėtų pretenduot į paramą, įsukti ekonomiką būtų lengviau…

    P.s. parama taipogi skatina verslą pažiūrėti iš tos pusės, kad gal labiau verta judėt į šviesą, nes valstybė tais verslais rūpinasi ir tie verslai gauna geresnes garantijas. Po daugialio metų ši vyriausybė pagaliau imasi darbų ir strategijos, kad verslui labiau apsimokėtų mokėti mokesčius, nei juos slėpti… Žinoma yra dar daug darbų kuriuos reikia atlikti, bet panašu, kad yra pagaliau judama ta linkme.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: