Kodėl iki šiol nepavyksta įveikti vidinio susvetimėjimo su ja, kuris pasąmoningai kartina mūsų buitį ir būtį, kaip ir neleidžia brėžti aiškesnės ateities krypties? Gal dėl to, kad po visų okupacijų ir kolonizacijos metų iki šiol nerandame rakto į savą, žmonių gerovei ir dorai turinčią tarnauti valstybę?