Eurokritikas Europos parlamente? Logiška

res 2019-02-10

Filosofas, profesorius Vytautas Radžvilas, ne kartą kritikavęs Europos Sąjungą, ketina balotiruotis į Europos Parlamentą. Skandalas? Akibrokštas? Toli gražu. Veikiau logiškas žingsnis. Nors kai kam gali atrodyti, jog V.Radžvilas elgiasi kaip bedievis, stojantis į vienuolyną. Ar susiruošęs studijuoti kunigų seminarijoje

V. Radžvilas yra visiškai nuosaikus. Jis niekada neneigė vieningos Europos idėjos. Siekio suvienyti egzistuojančią Europą. Tačiau kritikavo prancūzo Žano Monė (Jean Monnet) idėją sukurti dar nesančią Europą. Būtent ant Ž.Monė idėjos pamato dabar statoma ES. Dar nesanti Europa. Bet kam reikia nesančios, jei turime Europą tikrą. Kuri, kaip kadaise galvojo krikščionys demokratai – tuometinis Italijos premjeras Alčidas de Gasperis (Alcide de Gasperi) Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) kancleris Konradas Adenaueris (Konrad Adenauer) ir Prancūzijos premjeras Robertas Šumanas (Robert Schuman), turėjo būti vieninga pirmiausia dvasiškai. Kai atskiros tautos bei valstybės, kurias jungia dvasinis Vakarų krikščioniškosios civilizacijos pamatas, nutaria būti vieningos.

Tačiau dabar, kaip prieš kelerius metus teigė V.Radžvilas, ES yra susivienijimo projektas. O vieningos Europos idėja ir susivienodinusių, tautiškai ir vertybiškai, netgi lytiškai suniveliuotų europiečių idėja nėra tas pats.

Europos Komisijos paruoštoje Baltojoje knygoje analizuojami penki ateities ES scenarijai. Tačiau valstybės ir tautos nėra tik vienodos lentos. Iš kurių galima sukalti taburetę ar tvarią ES. Kuo labiau stengiamasi ES valstybes suvienodinti, tuo labiau išcentrinės jėgos priešinasi. Tad kuo labiau bijomasi artėjančio kracho, tuo labiau Briuselyje prireiks įžvalgaus filosofinio proto. Paaiškinančio, kas su Europa vyksta. Jei iš ES panoro išstoti net jos senbuvė Jungtinė Karalystė.

Nes kur filosofams lengviau realią situaciją paaiškinti? ES periferijoje ar Europos Parlamente? Būtent čia įrodinėti, jog valstybių savanoriška vienybė skiriasi nuo mechaniško, biurokratiško tų valstybių nuobliavimo, pritaikymo, sužalojimo. Tiesa, abejotina, jog 751 europarlamentaras tokiam požiūriui pritars. Tačiau kodėl nepabandžius. Bendraminčių įvairiais klausimais bus.

Juk ir vengrai, ir lenkai, ir čekai priešinasi kai kuriems jų identitetą ir šeimos sampratą žalojantiems Briuselio įgeidžiams. Tik mažai tikėtina, jog taip toli nuvažiavusį ES traukinį pavyks pastatyti ant kitų, gyvybingesnių, tautines valstybes nesuniveliuojančių, nenaikinančių bėgių. Labiau tikėtina, jog traukinys judės toliau.

Ir tik prieš pat pabaigą kažkas riktelės, jog neveikia stabdžiai. Projektui jau gresia bumpt. Tad kodėl nepabandžius gelbėti ne iliuzinę, ne projektinę, bet tikrąją Europos valstybių vienybę? Kol dar yra laiko. Kol Europos vienybės idėja galutinai neišsigimė. Galutinai nediskredituota. Kaip Jungtinėse Tautose išsigimė pasaulio valstybių vienybės idėja. Maždaug prieš 10 metų ES pasitikėjo apie 50 proc. jos piliečių. Dabar – tik trečdalis.

respublika-logo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s