Pretendentai į prezidentus turėtų atsakyti, ar sieks (ir jei sieks, tai kokiais būdais) pašalinti neteisingumą mokestinėje sistemoje

Petras Navikas
Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas

 

Darbdaviai be samdinių – niekas

Žiniasklaidoje skaitome ir girdime šalies ekonomikos elitinių analitikų vertinimus apie jos įtaką žmonių gyvenimui. Jeigu sukurta BVP daugiau, vadinasi, gyvenimas gerėja, nė neatsakant į klausimą, o kam jis gerėja. Valdžia taip pat mėgsta pasigirti šiuo rodikliu. Tačiau dauguma žmonių gyvenimo pagerėjimo nejaučia, arba jaučia vos vos. Todėl ir ieško laimės kitur.

Taigi, jei šalis tapo turtingesnė, bet tokiais netapo piliečių dauguma, vadinasi, priežasčių reikia ieškoti BVP (naujai sukurtos pridėtinės vertės), o paprasčiau pasakius, verslo pyrago paskirstymo bei perskirstymo srityse. Tai yra tų, kurių kišenėse nusėda ekonomikos prieaugis. Čia glūdi gyvenimo gerėjimo esmė.

Aišku, kad nemokėdami valdyti jūros krantinėje sustatytų kranų savininkai nepakrautų į laivą nė vieno konteinerio ir neuždirbtų nė euro pajamų, jeigu šių kranų neaptarnautų dokininkai, neprižiūrėtų darbininkai, inžinieriai ir kiti samdomieji darbuotojai. Žinoma, toks pat rezultatas būtų ir samdomųjų darbuotojų atžvilgiu, nes ir jie negalėtų uždirbti pajamų, neturėdami verslo priemonių – kranų. Vadinasi, versle uždirbtos grynosios pajamos yra turto ir darbo rezultatas.laivas

Labai norima visuomenei įteigti, kad grynųjų pajamų (pridedamosios vertės) uždirbėjas yra tik darbdavys – versle naudojamo turto savininkas. Nusišnekama net iki to, jog tik kapitalo savininkai esą valstybės išlaikytojai, visų mokesčių mokėtojai. Tokiomis kalbomis siekiama įrodyti, kad antrajam verslo partneriui bendrai uždirbtų grynųjų pajamų priklauso tiek, kiek malonės jų duoti teikiasi pirmasis – darbdavys, tai yra tiek, kiek samdomajam sumokės už darbą ir už jo socialinį draudimą.

Statistikos departamento duomenimis darbdaviai (kapitalo savininkai) sudaro apie 8 procentus versle dirbančių žmonių. Jie apie 60 procentų gautų grynųjų pajamų pasilieka sau, o darbuotojams skiria likusią dalį – apie 40 procentų, kai kitose  ES valstybėse pasidalinama atvirkščiai – darbuotojams skiriama 60, o sau  pasiliekama 40 procentų grynųjų pajamų. Mūsų  kaimynai – latviai, estai, lenkai – gerokai dosnesni.

Palaidas pridėtinės vertės paskirstymas

Valdžia šį procesą veikia nustatydama minimalią mėnesinę algą ir valandinį atlygį. Kaip buvo skelbta spaudoje, bandymai padidinti minimalią algą dėl didelio darbdavių pasipriešinimo vyksta vangiai ir dažniausiai prieš rinkimus į Seimą. Galima suprasti darbdavius, ypač tuos, kur verslo efektyvumas yra mažas. Kai kurie net nepajėgūs mokėti minimalios algos. Neaišku, kodėl valdžia šio klausimo nesprendžia diferencijuotai.

Ne paslaptis,  kad versle naudojamo turto nemaža dalis yra įsigyta lengvatinėmis sąlygomis čekinės privatizacijos metu. Iš Lietuvos žmonių, jų tarpe ir iš samdomųjų darbuotojų, pusvelčiui po 10-15 centų supirkę investicinius čekius, tuometiniai pirkėjai įsigijo beveik 10 kartų didesnės vertės turtą, negu buvo išleista čekiams įsigyti. Taigi, yra ir moralinė teisė teisingiau pasidalinti uždirbtas pajamas tarp verslo dalyvių. Kita vertus, darbdaviai – kapitalo savininkai – pasiliktas grynąsias pajamas iš esmės skiria versle naudojamam turtui didinti, naujoms technologijoms diegti, darbo našumui kelti ir darbo vietoms mažinti. |talonas

O nauji įrengimai ir kitos gamybos tobulinimo priemonės daugiausia įsigyjamos užsienyje. Vadinasi, didžioji dalis investicijoms panaudotų lėšų išplaukia iš Lietuvos. Ir ne tik tokiu būdu, bet ir investuojant pajamas kitose valstybėse. Statistika skelbia, kad kitose šalyse investuota  2,3 mlrd. eurų. O grynųjų pajamų dalies, skirtos darbo užmokesčiui, nedidinimas yra stabdis ekonomikai ir socialinei sferai vystyti.

Žinoma, kad beveik visos darbo pajamos skiriamos vartojimui, prekių ir paslaugų įsigijimui, vadinasi, jos turi įtakos ir jų gamybai bei paslaugų teikimui. Daugiau kaip pusė darbo pajamų mokesčių pavidalu patenka į biudžetą. Vadinasi, nuo jų apimties priklauso socialinės sferos finansavimo galimybės. Tai ir yra pirmoji priežastis, kodėl samdomųjų darbuotojų gyvenimas gerėja vos vos.

Pretendentai į prezidentus turėtų  atsakyti, ar sieks (ir jei sieks, tai kokiais būdais) pašalinti konstatuotas priežastis gyventojų pajamų ir turto atskirčių didėjimui sustabdyti.

Mokesčių nelygybė

Nors pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifai yra vienodi (15 proc.), tačiau faktiškai darbdaviai sumoka gerokai mažiau, negu versle bei valstybės išlaikomose įstaigose dirbantys žmonės. Finansų ministerija yra paskelbusi, kad biudžetas dėl pelno mokesčio lengvatų negauna daugiau kaip 180 mln. eurų, arba 24 proc. šio mokesčio,  o dėl gyventojams suteiktų pajamų mokesčio ir PVM lengvatų neteko mokesčių tik 10,7 procentų.

Nepagrįstai teikiamos dovanos užsienio valstybėms, kuriose pelno mokesčio tarifas yra didesnis negu Lietuvoje. Mat šių valstybių firmų ir bankų filialų pas mus uždirbtas pelnas tose valstybėse dar apmokestinamas tarifų skirtumu, t.y. tarifu, kuris viršija Lietuvoje faktiškai taikytą  tarifą. Taigi mūsų valstybės sąskaita papilnėja Švedijos, Norvegijos ir kitų valstybių pajamos.
nauĮ šį klausimą turėtų atsakyti buvusi finansų ministrė I.Šimonytė ir SEB banko patarėjas G.Nausėda. Valdžia darbdavius skatina, atleisdama nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos, ir kitomis lengvatomis. Nemažą dalį Lietuvai skirtų ES paramos lėšų valdžia kapitalo savininkams dovanoja, nes jos negrąžinamos ir neįteisinamos kaip valstybės investicijos. Ir ne tik Lietuvos kapitalo, bet ir užsienio kapitalo įmonėms. Taigi kasmet gerokai praturtėja ir užsieniečiai.

Neseniai Seimas priėmė įstatymą dėl įmokos „Sodrai“ lubų nustatymo. Tai dovana turtingiems darbdaviams, nes sumažėja  išlaidos darbuotojams samdyti ir didėja pelnas. Nustačius įmokos lubas, mažinamos „Sodros“ pajamos ir galimybė pervesti dalį pajamų į privačius fondus, o nuskriaudžiami darbuotojai, kurie kaupia papildomas lėšas šiuose fonduose. Pažeidžiamas teisingumo principas, nes lubų nustatymas „Sodros“ įmokai leidžia turtingiems darbdaviams mokėti mažesnę negu 31 procento įmoką „Sodrai“ už darbuotojus, kuriems jie gali mokėti ir moka dideles algas.

Pramoninkų konfederacija reikalauja neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Kitaip sakant, atleisti nuo pelno mokesčio mokėjimo pelną, kurį jo savininkai išleis turtui įsigyti, praturtėjimui. Tačiau nekalbama apie atleidimą nuo pajamų mokesčio mokėjimo, pajamų, kurias gyventojai, ypač jaunimas, išleidžia  būstui įsigyti. Juk tai irgi pajamų reinvesticija.
šimo
Progresas versle bumerangu kerta valstybei, nes mažinamos darbo vietos, išlaidos darbuotojams samdyti, įmokos „Sodrai“ ir privalomajam sveikatos draudimui. Bet bumerango pasekmių galima išvengti per mokesčius, įmokas socialiniams fondams ir įvairių kitų priemonių pagalba. Visų pirma, susiejant darbuotojų atlyginimus su sukurta pridėtine verte, atsisakant įmokų socialiniams fondams skaičiavimo nuo darbo užmokesčio ir pradedant skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės sumos. ES paramą ne dovanojant, o pripažįstant valstybės investicija.

Progresiniai mokesčiai darbo pajamoms reikštų ir šiokį tokį atskirties tarp samdomų darbuotojų sumažinimą, nors atskirtis tarp jų nėra didelė. Tačiau elitiniai analitikai nutyli apie progresinio mokesčio kapitalo pajamoms (pelnui) nustatymą, o valdžia taip pat net nesvarsto šio klausimo, nors jis yra svarbus pajamų atskirties didėjimui sustabdyti ir valstybės pajamoms padidinti.

Pretendentai į prezidentus turėtų atsakyti, ar sieks (ir jei sieks, tai kokiais būdais) pašalinti neteisingumą mokestinėje sistemoje, kuris yra dar viena prarajos tarp turtingųjų ir vidutiniojo gyventojų sluoksnio gilėjimo priežastis.

Illusion_banner3

Komentarų: 1

  1. ESMINIAI TOBULINTI VALSTYBĖS VALDYMĄ, NUSTATYTI AKTUALIŲ ĮSTATYMŲ PRIĖMIMO PRIORETINGUMĄ
    Nevykdant tai , tai po dar kitų 30 metų pasitaisys kai kas ir be mūsų menkų pastangų… Tik nevisiems pamatyti tai…

    Kaip matome, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę praėjo 28 metai, kažkas negerai vyksta, paliko savo Tėvynę – Lietuvą daugiau milijonas visapusiškai pajėgių tautiečių… Suvaržyta pilietiniai, bendruomeniniai pajėgumai priimti sprendimus vietose, kurti gerovę patiems, kaip šeimininkams, plėtoti realią savivaldą vietos bendruomenėse, seniūnijose, savivaldybėse. 27 –rius metus tęsiasi „ nevalingumas“- spręsti probleminius klausimus, pridengiant amžinomis diskusijomis Seimo narių asmeninį savanaudiškumą, godumą . Per šį laikotarpį mūsų valdytojai LIETUVĄ ženkliai praskolino…, kai tarpukario atkurtoje Lietuvoje, (20 metų), sukauptas aukso, sugrąžintas, atsargas (keletą tonų) panaudojome savo valiutos Lito atstatymui-įvedimui dabartinėje Lietuvoje.

    Siekiant Lietuvoje užtikrinti sklandų gerovės kūrimą, būtina plėtoti kokybiškai Švietimo ir mokslo, Kultūros, Sveikatos bei Teisingumo kryptis, (valstybės valdymo pagrindas), (keturios kolonos laikančios Valstybę). Visos kitos plėtros kryptys sėkmingai generuosis jau minėtų keturių ramsčių dėka.
    Iš viešų diskusijų žiniasklaidoje pastebima, kad dalis Seimo narių nepažįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindines nuostatas. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose kurie atsakingi Valstybės valdymo, savivaldybių bei teisingumo problemų sprendimus, įstatymų tobulinimą. Piliečių parengti, pateikti Įstatymų projektai dūla šių komitetų stalčiuose kelintą Seimo kadenciją- neteikiami. Netgi LR Seimo valdyba nepajėgia išreikalauti, kad komitetai teiktų Seimui priimti „Seimo nario darbo sąlygų, atostogų įstatymą“. LR Konstitucinis Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04 nutartyje nurodė, kad Įstatymų leidėjas privalo – yra pareiga nustatyti Įstatymu Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų sąlygas (Kasmetinių atostogų suteikimas, nuobaudos pravaikštininkams, Seimo nario darbo vertinimas balais (kiek pateikė Įstatymų, pataisų?, atsiskaitymas rinkėjams dėl rinkiminių įsipareigojimų). Komiteto pirmininkė p. Agnė Širinskienė telelaidoje pareiškė, kad neaktualu… Tai kas leido nevykdyti Aukščiausios teisminės instancijos nutartį?
    LR Seimas (seimo nariai dėl savanaudiškumo) vengia viešų diskusijų probleminiais klausimais savo rinkimų apygardose, priimti darbo taisykles, kai turi jas darželiuose, mokyklose ir kitur… Tai menkina pasitikėjimą komitetu (-ais), prižiūrinčiais Teisę ir teisėtvarką, Valstybės valdymo, savivaldos klausimus, vykdymą Valstybėje … Toks pagrindinių komitetų Seimo narių (kelinta kadencija), vengimas (sabotavimas) nagrinėti ir teikti Seimui priimti aktualius Valstybės valdymui reikalingus įstatymus privedė prie tų pasekmių, kurias turime –išbėgiojančią Lietuvą. Tai drausmintų Seimo narius, bendraujant ir su rinkėjais.
    BŪTINOS PRIEMONĖS LIETUVOS BENDRUOMENEI AKTYVINTI, KURTI GEROVĘ PATIEMS, KAIP ŠEIMININKAMS, PLĖTOTI REALIĄ SAVIVALDĄ VIETOS BENDRUOMENĖSE, SENIŪNIJOSE,
    Siūloma lygiagrečiai ir neatidėliojant vykdyti :
    Paiešką finansinių išteklių tinkamai finansuoti švietėjus, sveikatintojus, kultūrintojus ir kitas viešojo sektoriaus struktūras. pinigų atsiras, yra ir užteks švietėjams ir mokslininkams, sveikatintojams, kurtūrintojams ir kitomos socialinėms reikmėms, jeigu lr seimo nariai pamins savo asmeninio savanaudiškumo, ekonominio godumo slenkstį ir valingai priims sprendimus, įstatymus:

    1.Scenarijuje „ Lietuvos ateitis pasaulio kontekste specialistų žvilgsnis“ Kova su korupcija 166-177 psl. – Teisingumo formulė (prisegta). Kovai su korupcija 2017 m. gruodžio mėn. LR Seime priimta Generalinės prokuratūros įstatyme papildymas –įsteigti specialaus (Ypatingojo) prokuroro pareigybę, (įsigaliojo 2018 m. pradžioje, neveikia, koki rezultatai?… 2018-12-01 d. „Lietuvos rytas“ aktualijų rubrikoje straipsnis – „Sporto griuvėsiai tyliai virto aukso kasyklomis“ ir klausia, kodėl jokios tarnybos nesiaiškino „Žalgirio“ draugijos atstovų asmeninio turto milijonų kilmės? Žurnale „IQ TOP“ turtingiausių šalies žmonių sąraše yra ir daugiau tokių asmenų). Tokius žurnalistus, kaip Eglė Šilinskatė-Puškorė ir kurie paviešina šešėlinės ekonomikos nusikaltimus, reikia premijuoti, skatinti iš Finansų ministerijos fondo. Kitas naujausias faktas – Susisiekimo ministerijos atsakingi klerkai perdavė Elektroninio parašo tvarkybą švedų banko įmonei, kur prarandama ne tik Lietuvos milijoninės įplaukos, bet ir pažeidžiamas valstybės saugumas.
    Kaip matosi, atsakingos teisėsaugos institucijos pagal kompetenciją neatlieka pareigų („niekas nesikrepia“ į juos o ir neturi teisės piliečiai?), negina viešąjį interesą – lai seka bent žiniasklaidoje iškeltus faktus,
    1.1. Pastoviai vykdyti parlamentinę kontrolę, reikalauti periodiniai atsiskaityti Seimui ką nuveikė atskaitingos institucijos, tame tarpe ir teisėsaugos. (Specialiojo prokuroro tarnyba neveikia). LR prokuratūros Specialiojo prokuroro nuostatuose įrašyti nuostatas dėl priimtų įstatymų, teisės aktų vykdymo kontrolės bei bylų nutraukimo tik teisme, suteikti prokurorui teisę ginti asmens teises net ir prieš jo valią. Įteisinti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į Specialųjį prokurorą dėl jų teisių bei viešojo intereso pažeidimų. Tai pasireikštų reali sisteminė kova su politine, ekonomine korupcijomis, kontrabanda, pažeidimais viešuose pirkimuose, valstybės turto valdyme, šešėline ekonomika, netinkamu pareigų atlikimu, valstybei padarytų žalų išieškojimu ir kt., (įgyvendinti nuo 2019 m. pradžios ). Valstybėje atsiras daugiau teisingumo, atsakomybės, kontrolės, pasitikėjimo valdžiomis ir papildymas biudžetą lėšomis.
    2. Panaikinti politinių partijų beprotiškai didelį milijonais finansavimą rinkimų kampanijoms ir kt. iš valstybės biudžeto, (partijos ne UAB įmonės, kur „maitintųsi“ giminės, prisitaikėliai). Parlamentinėms partijoms tikslinga skirti lėšas iš valstybės biudžeto tik minimaliam patalpų plotui išsinuomuoti, sekretoriaus –(ės) minimali metinė alga ir plius partijos nario mokestis.
    2.1. LR Seime 2019 m. inicijuoti, priimti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą atitinkantį LR Konstitucijos (55 str. „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“ tik vienmandatėse rinkimų apylinkėse- (Apygardose) visų lygių rinkimų pakopose – seniūnų, savivaldybės tarybos narių, merų, Respublikos prezidento, euro parlamentarų. Į tiesiogiai rinkti vienintelį bendrą sąrašą teikia kandidatus partijos, save išsikelia piliečiai, teikia nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, Vietos bendruomenės lygiais pagrindais – kandidatų įrašymo į bendrą vienintelį rinkimų sąrašą. Užtikrinamas vienodai lygus finansavimas, žiniasklaida, agitacijos tvarka rinkimų kampanijų metu. Galiojančiame Seimo rinkimų kodekse nustatyta – kad tas pats kandidatas į LR Seimo narius įrašomas lygiagrečiai dviejuose sąrašuose -vienmandatėse ir daugiamandatėse partijų sąrašuose, (partija-juridinis asmuo). Eilė Seimo narių tampa nepakeičiami dešimtmečiais, tai yra privilegija partijos nariams- pažeidžiama LR Konstitucijos 55 str. nuostata – lygi tiesioginė teisė rinkti.
    3. Peržiūrėti esminiai visą mokesčių sistemą, panaikinti mokestines priviliagijas. Pirmoje eilėje spręsti 2019 m. tinkamai apmokestinti bankų pelnus, prekybos centrų, išmokamas tantjamas. Kontroliuoti, iš ko gauna milijoninius pelnus, apiplėšdami klientus. Atsakingai kontroliuoti, leisti plėtotis unijoms – bankams, tai galėtų pasirinktos Unijos-bankai konkurso tvarka aptarnauti ir viešąjį sektorių, teikti paslaugas. Užsienio valstybių bankuose („piniginėse“) laikomi Lietuvos piliečių ir valstybės biudžeto pinigai varžo verslų ir pramonės plėtrą.
    3.1. Spręsti 2019 m., kaip panaudoti Lietuvos gyventojų santaupas investicijoms (intelektualiai pramonei, pramonės plėtrai regionuose), dalyvaujant LR Vyriausybei kartu su verslininkais). Dabar užsienio bankams už paskolas mokamos nerealios palūkanos… Lietuvos gyventojai skolintų netgi už 2-3 proc. palūkanas.
    3.2. Išreikalauti 2019 m. pradžioje iš ES tiesiogines išmokas ūkininkams, ne mažesnes nei ES vidurkis, užtikrinančias lygias konkurencines galimybes ES aplinkoje, (ar nemokėti išmokų visose ES valstybėse). Užtikrinti smulkių, vidutinių, stambių žemės ūkių proporcingą vystymąsi (ES paramą), skatinti – remti agroservisų, kooperatyvų steigimąsi Lietuvoje, remiantis Europos valstybių gerąja patirtimi, pavyzdžiui, Lenkijos, Vokietijos.
    4. Įteisinti įstatymu, kad viešojo sektoriaus įstaigų (žinybų, savivaldybių) veiklos kontrolę (auditą) vykdytų LR Valstybės kontrolieriaus tarnyba specialistų rotacijos būdu. Žinybose ir savivaldybėse panaikinti kontrolės skyrius, lėšas perduoti LR Valstybės kontrolieriaus tarnybai (2019 m. pradžioje).
    4.1. Spręsti valstybės turto apskaitos, kontrolės, neefektyvaus jo valdymo klausimus žinybose, valstybės įmonėse ir savivaldybėse, atsakingi vadovai, (išnagrinėti užsienio valstybių pavyzdžius). 4.2. Atsižvelgti į LR Prezidentės pareiškimą, panaikinti privilegijas Lietuvos Respublikos Prezidentui, baigus eiti pareigas, netenka rezidencijos (būsto) ir su ja susietų privilegijų. Įteisinti 2018 m. įstatymu skubos tvarka. 5. Spręsti valstybės viešųjų pirkimų problemą (centralizuojant, skelbimus patalpinant internetinėje erdvėje). Konkursų laimėtojų siūlomas paslaugų teikimo sutartis, kainų realumą įvertintų Lietuvos viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos vyriausiojo kontrolieriaus tarnyba, kartu priimtų sprendimus tolesnei sekai-eigai. Aplinkos ministerija parengtų, (palaikytų realumą), sustambintus statybos konstrukcijų, objektų įkainių kainininkus, viešųjų pirkimų korupcijų suvaldymui. Susisiekimo ministerija parengtų informacinių technologijų projektų įkainavimo įkainių kainininkus…, jų taikymą viešuose pirkimuose viešajame sektoriuje. Paskirti vyriausiąjį konstruktorių plėtrai –sisteminio sąveikavimo užtikrinimui informacinių technologijų Lietuvoje . (Pavyzdžiai: Kaune auksinio tualeto statyba, auksinių šaukštų pirkimas ir t.t.) .
    5.1. Vykdyti kontrolę dėl ES skiriamų lėšų efektyvaus , pagrįsto įsisavinimo, o ne „įsisavinti dėl įsisavinimo“, vykdo –atsakingi Lietuvos Vyriausio kontrolieriaus, Viešųjų pirkimų tarnybos, žinybų ministrai, savivaldybių merai, rektoriai. Bus sutaupyta ir tinkamai panaudota keli milijardai žmonių gerovės kūrimui Lietuvoje.
    6. Pertvarkyti esminiai valstybės valdymo struktūras (valingai tęsti LR Vyriausybės buvusios kanclerės Mildos Dargužaitės projektą) , sumažinti viešojo sektoriaus biurokratinio valdymo (dirbtinai išpūsto) aparato išlaidas 2019 m. biudžete vienu trečdaliu, lyginant su 2018 m. patvirtintame biudžete. Atsilaisvinusius darbuotojus perkvalifikuoti -nukreipti į verslą, pramonės plėtrą. Daug funkcijų perkeliama vykdyti informacinėms technologijoms.
    6.1. Sutaupytus finansus panaudoti efektyviai dirbančių viešojo sektoriaus struktūrų darbuotojų tinkamiems atlyginimams mokėti.
    7. Įpareigoti 2019 m. savivaldybes (atsakingi merai) plėtoti (regiono, valstybės kontekste) rajonų, miestų pramonę ( tarp jų ir intelektualiąją). Išvežant žaliavas: grūdus, medieną, galvijus ir kt., išvežamos ir darbo vietos. Dabar plėtoja vis monopolizuojančius prekybos centrus, vaistines, naikina smulkųjį ir vidutinįjį verslus. Tai būtina demonopolizuoti: prekybos centruose (ar atskirai) įrengti Lietuvoje pagamintų maisto ir ne maisto gaminių skyrius, užtikrinančius visapusišką aukštą kokybę, valdomus gamintojų kooperacijos pagrindais. Sudaryti sąlygas jauniems specialistams, jaunoms šeimoms, reemigrantams apsirūpinti būstais. Regioninių investicijų tikslingumą, joms priimti pasiruošimą- sąlygas (vieta, statiniai, specialistai) privalo koordinuoti, kontroliuoti LR Vyriausybė, LR Vyriausiojo valstybės kontrolieriaus tarnyba.
    7.1. Išsiaiškinti žmonių (gaunančių pašalpas, paramą) nenoro įsidarbinti priežastis. Koordinuojant Valstybinei mokesčių inspekcijai, tarpusavyje sąveikaujant (sisteminant funkcijas, informaciją) Lietuvos socialinių tyrimų centrui (Darbo rinkos tyrimo institutui), Lietuvos Darbo biržai, Lietuvos darbo inspekcijai, SODRAI, kovoti su nelegaliu darbu- legaliais bedarbiais ( ekonominiu šešėliu), pasitelkiant seniūnijas, vietos bendruomenes, sukurti tikslingą pašalpų, paramų teikimą.

    LR Seimas privalo pradėti nuo savęs, vykdyti teismų nutartis ,atsakingai vykdyti parlamentinę kontrolę, kad didesnį pasitikėjimą gautų dabar ir ateičiai, atliktų finansiniai nekainuojančius darbus: 1. Priimti 2018 m. LR Seimo nario darbo sąlygų įstatymą (kodeksą) – LR Konstitucinis Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04 nutartis.
    2. 2018 m. skubos tvarka įteisinti įstatymu realią Rajonų/miestų dvipakopę Savivaldos hierarchiją (seniūnija, savivaldybės taryba, meras-administracija. Vietos Bendruomenė – Seniūnijos centrinė Vietos bendruomenė – Seniūnija (seniūnas) – Rajono/miesto Vietos bendruomenių centrinė taryba – Meras (su „Veto“ teise –administracijos vadovas) – Savivaldybės taryba. Atskiriama vykdomoji ir nutarimų, sprendimų priimančios valdžios. Taikyti administracinių teritorinių vienetų tik vienmandatę rinkimų sistemą. Užtikrinti, kad neprieštarautų LR Konstitucijos pagrindinėms nuostatoms, pataisyti LR Konstituciją . Savivaldybių veiklos kontrolę patikėti LR Valstybės kontrolieriaus tarnybai, o ne pačių Savivaldybės savikontrolei . 3.. LR Seimas privalo Seimo narius neskirti vykdomosios valdžios pareigūnais – ministrais (interesų konfliktas – savikontrolė?). 4. Numatyti Rinkimų įstatymuose galimybę (po metų darbo atstovaujamoje valdžioje), jeigu rinkti atstovai realiai nevykdo rinkiminių įsipareigojimų ir sutartos rinkiminės programos, atšaukti visų lygių atstovus, dviem trečdaliais bendruomenės rinkusių rinkėjų balsų dauguma per LR Vyriausiąją rinkimų komisiją, Administracinį teismą, 5. Pataisyti 2019 m. pradžioje Europarlamento rinkimų įstatymą užtikrinant tiesioginį Europarlamento narių rinkimą (apygarda-Lietuva). Bei įteisinti Lietuvoje išrinktų Europarlamentarų atsiskaitymo tvarką LR Seimui kartą per ketvirtį, transliuoti per LRT. Būtų užtikrinta Seimo ir Europarlamentarų sąveikavimas, sprendžiant bendravalstybines valdymo problemas su ES.
    6. 2019 m. pataisyti LRT Įstatymą, suteikti NVO teisę pastoviai turėti tribūną Nacionaliniame radijuje ir televizijoje (po savaitinę valandą), tinkamu laiku. Diskutuoti valstybei svarbiais klausimais, pasitelkus ekspertus, siūlyti sprendinius LR Vyriausbei, Seimui. Iki šiol NVO daukartiniai kreipimąsi dėl intelektuolios laidos steigimo į LRT valdymo organus, nebuvo patenkinti, diskutuoja savi su „savais” . 8. Įteisinti 2019 m. LR Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Tuo tikslu pataisyti LR Konstitucijoje – sumažinti reikalavimą referendumui inicijuoti surinkus ne 300 tūkst., bet 100 tūkst. rinkėjų parašų, turinčių teisę balsuoti. Iš Lietuvos emigravo beveik milijonas.gyventojų.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s